Vėžio žymenų tyrimas moterims
Geriausi tyrimai – laiku atlikti tyrimai. Nors nėra nė vieno tiksliausio ir geriausio, šimtaprocentinio testo „pagauti“ ligą laiku, tačiau kasmetinė sveikatos patikra yra raktas į gerą sveikatą ir ilgaamžiškumą. Vėžio žymenų tyrimas - vienas iš būdų išlikti budriai ir pasirūpinti savimi.
Kas ištiriama?
Tyrimo detalės
Kraujo tyrimas
125 EUR
Pasiruošimas: Prieš tyrimą rekomenduojama 12 valandų nevalgyti, negerti saldintų gėrimų (galima tik nedidelis kiekis vandens), nevartoti maisto papildų, bent 8 valandas iki tyrimo nerūkyti, vengti sunkaus fizinio krūvio, o 24 valandas iki tyrimo susilaikyti nuo lytinių santykių, neatlikti medicininių procedūrų (pvz. ginekologinės apžiūros ar ultragarsinio tyrimo).
Kas ištiriama?
Pagrindinis krūties vėžio rodiklis. Dažniausiai naudojamas sergančiųjų krūties vėžiu tikrinimui gydymo metu ir stebėjimui po gydymo dėl ligos atkryčio (recidyvo). Kaip pirminės diagnostikos tyrimas šis žymuo nėra naudojamas ir vertinamas kartu su žmogaus skundais, instrumentinių tyrimų (ultragarso, mamogramos) duomenimis.
Tyrimas suteikia galimybę kiaušidžių vėžį aptikti ankstyvoje stadijoje. Stebint šio žymens kitimą, vertinamas gydymo efekto ar ligos eiga. Taip pat šis rodiklis gali padidėti esant endometriozei, kiaušidžių cistoms, mažojo dubens uždegimui, nėštumui, todėl turi būti vertinamas atsargiai ir interpretuojamas su kitais klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais.
Pagrindinis kasos vėžio žymuo. Net ir nedidelis padidėjimas turėtų būti vertinamas atsakingai – rekomenduojamas tolimesnis ištyrimas. Taip pat gali padidėti sergant tulžies pūslės ir latakų vėžiu, skrandžio ar kepenų vėžiu, pankreatitu ar cholecistitu.
Dažniausiai naudojamas storosios žarnos vėžio diagnostikai, gydymo efektyvumo ir atkryčio vertinimui. Taip pat gali būti padidėjęs sergant kitų lokalizacijų vėžiu, kepenų ciroze, žarnyno uždegimais (opiniu kolitu, Krono liga), ar esant žalingiems įpročiams, pavyzdžiui, rūkymui.
Dažniausiai naudojamas pirminio kepenų vėžio diagnostikai bei gydymo efektyvumo vertinimui. Taip pat gali padidėti esant kiaušidžių, tulžies pūslės, skrandžio, kasos ar plaučių navikams. Nežymus padidėjimas galimas nėštumo, hepatitų ar kepenų cirozės atveju.
Pagalbinis žymuo plaučių vėžio diagnostikai ir gydymo sekimui. Taip pat gali būti padidėjęs sergant plaučių ligomis (tuberkulioze, LOPL), hepatitu, kepenų ciroze ar inkstų funkcijos nepakankamumu.
Specifiškiausias skrandžio vėžio žymuo. Gali padidėti ir esant stemplės, storosios žarnos ar kasos navikams. Rezultatai vertinami kartu su kitais žymenimis (CEA, Ca19-9, AFP). Didėjimą gali lemti gastritas, duodenitas, H. pylori infekcija ar kepenų ligos.
Kada šis tyrimas yra reikalingas?
Ankstyvieji simptomai
Nuolatinis nuovargis, pilvo pūtimas, nereguliarus menstruacijų ciklas, krūtų pakitimai – tai gali būti pirmieji ženklai, kurių nereikia ignoruoti, bet atkreipti į juos dėmesį bei laiku pasitikrinti sveikatą.Paveldima rizika
Krūties, kiaušidžių ar gimdos vėžio atvejai šeimoje – ženklas būti budriai ir sąmoningai atlikti profilaktinius tyrimus, kurie gali padėti užbėgti ligai už akių.Sąmoningas rūpinimasis sveikata
Moterims nuo 40 metų amžiaus bei jaunesnėms, kurios turi rizikos faktorių – prevenciniai tyrimai yra raktas į gerą savijautą ir sveikatą.Pacientų atsiliepimai
“Labai patiko, kad tyrimas buvo greitas ir paprastas. Per kelias dienas gavau išsamius rezultatus, kurie padėjo suprasti mano sveikatos būklę. Puikus aptarnavimas ir profesionalus požiūris į kiekvieną žmogų.”
- Laura, 34m.
Dažniausiai užduodami klausimai
Tyrimas padeda įvertinti riziką susirgti krūties, kiaušidžių, kepenų, virškinamojo trakto ar plaučių vėžiu. Tai nėra galutinė diagnozė, bet svarbus žingsnis prevencijoje.
Taip. Rekomenduojama 48 val. nevalgyti riebaus maisto, 12 val. būti nevalgius, vengti streso ir fizinio krūvio, nerūkyti 1 val. prieš tyrimą.
Nors dažniausiai rekomenduojamas nuo 40 metų, jis naudingas ir jaunesnėms, jei yra rizikos veiksnių ar simptomų.
Rezultatai pateikiami per 2-7 darbo dienas el. paštu.
Ne. Jei rezultatai pakitę, reikalingas tolimesni ištyrimas, specialisto konsultacija, papildomi laboratoriniai ir/ar instrumentiniai tyrimai.
Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis per pastaruosius tris dešimtmečius vėžio atvejų skaičius jaunesniems nei 50 metų amžiaus žmonėms padidėjo daugiau nei 70%. Vėžinių ligų paplitimą lemia daugybė veiksnių: gyvenimo būdas, aplinka, paveldimumas. Ilgalaikis stresas, žalingi įpročiai, sėdimas darbas, netinkami mitybos įpročiai, viršsvoris vis dažniau tampa priežastimi, kodėl net jaunesniame amžiuje diagnozuojamos onkologinės ligos. Ne mažiau svarbus ir aplinkos poveikis – tarša įvardijama kaip vienas didėjančio sergamumo rizikos veiksnių.
Taip, jei nustatomas anksti. Todėl labai svarbu reguliariai tikrintis ir reaguoti į net mažiausius simptomus.
Menstruacijų ciklo pokyčiai, kraujavimas, išskyrių pokyčiai, svorio kritimas, skausmai, „guziukai“ krūtyse, nuolatinis nuovargis, nežymus užsitęsęs karščiavimas, tuštinimosi bei šlapinimosi pokyčiai, kraujo atsiradimas šlapime ar išmatose, apgamų pakitimai, kraujo tyrimų pokyčiai (mažakraujystė, nežymiai padidėję uždegimo žymenys) ir kt. Pastebėjus bent kelis iš jų – verta atlikti kraujo tyrimus ir nelaukti.